Rinka turi trūkumų. O valdžia – ne?

Rinka turi trūkumų. O valdžia – ne?

Žmogaus gyvenimas yra ir bus netobulas. Kad ir kaip geriau gyvename, kad ir kiek protingesni ar aukštesni užaugame, visada įsivaizduojame, jog galima dar geriau. Jei vidutiniam viduramžių gyventojui papasakotumėte, kaip gyvena vidutinis žmogus XXI a., jis nepatikėtų, kad taip gali būti.

Nereikia net viduramžių žmogaus. Borisas Jelcinas 1989 m. su oficialiu vizitu lankėsi JAV. Važiuodamas iš Hjustono aeronautikos centro B. Jelcinas su visa delegacija sustojo prie atsitiktinės maisto prekių parduotuvės „Randall“. Jis buvo šokiruotas: „Jei eilėse prie maisto stovintys Rusijos žmonės pamatytų, kiek visko yra šioje parduotuvėje, iškart kiltų revoliucija.“ Ir pridėjo: „Net Politinio biuro nariai to neturi. Net Gorbačiovas!“

Anot biografo, šis apsilankymas paprastoje parduotuvėje galutinai įtikino B. Jelciną, kad komunizmas – žlugusi politika. Skrisdamas atgal į Maskvą jis sėdėjo susiėmęs už galvos, esą vis galvojo apie prekes „Randall“ ir apie tai, kuo tenka misti rusams.

Laisvosios rinkos ekonomikos sistema įrodė pranašumą prieš visas kitas. Nuspręsti, ką, kam ir už kiek, geriausia palikti tuo užsiimantiems žmonėms, o ne valdžiai. Decentralizuotas sprendimų priėmimas, kur kiekvienas asmuo turi laisvę, iš chaoso padaro tvarką. Ima bendradarbiauti skirtingų interesų, norų ir galimybių turintys žmonės. Ir tai ne utopija, o kasdienybė.
Aišku, rinkos ekonomiką galima kritikuoti. Ne visi vienodai turtingi. Visi produktai galėtų būti ir geresni, ir pigesni. Mano automobilis galėtų turėti daugiau arklio galių, o benzinas – kainuoti mažiau. Dar benzinas galėtų neteršti oro. Šaldyta pica galėtų būti skanesnė ir sveikesnė. Kompiuterio ekranas galėtų būti didesnis, ryškesnis, o baterija – neišsikrauti taip greitai. Paimkime bet kokią prekę ir labai greitai rasime trūkumų ar sugalvosime, kaip ją patobulinti.

Rinka nesukuria tobulų produktų, rinka sukuria tinkamus. Lygiai taip pat evoliucija nesukuria tobulų organizmų. Natūrali atranka sukuria tinkamus. Žirafos grįžtamasis gerklų nervas iš galvos kaklu leidžiasi žemyn beveik iki pat širdies, tada apsisuka ir kyla atgal į smegenis – taip padaro nereikalingą penkių metrų lankstą. Žirafa irgi galėtų būti tobulesnė.

Rezultatai rinkoje taip pat netobuli. Tokiai diagnozei nustatyti nereikia būti kairiuoju ar komunistu. Daug protingų ekonomistų įvardija rinkos trūkumus. Ar konstatuoja, kad teorijoje egzistuoja sprendinys, kuris yra geresnis nei dabartinis.

Didžiausios bėdos prasideda, kai visų šių sudėtingų problemų sprendimu įvardijama valdžia. Dar blogiau, kai kritiškai rinkos sprendimus vertinantys žmonės kritinį mąstymą išjungia vertindami valdžios sprendimus. Suprask, jei tai, kaip gaminti ar už kiek pardavinėti, nustatys valdžia, kaina bus tobula, tinkama, kokia ir turi būti.

Kodėl (ir kaip) valdžia nuspręs teisingiau, nei rinkoje veikiantys žmonės? Kokiu nors magišku prietaisu? Pasitelkdama slaptą senovės išmintį, kuri prieinama tik jai? Nemažą dalį kritikos galima apibendrinti paprastai: rinka netobula, bet valdžia tobula ir padarys geriau.

Iš tikro valdžios sprendimai irgi yra netobuli (ar net prastesni). Norite kalbėti apie rinkos trūkumus? Puiku. O kaip valdžios trūkumai? Klasikinis pavyzdys: valdžia pradeda reguliuoti kainas, nes esą jos per aukštos. Rezultatas – dėl per mažų kainų produktas pradingsta iš rinkos, arba kainos ir toliau išlieka didelės. Šilumos kainos Lietuvoje reguliuojamos, bet kiek žmonių jomis patenkinti?

Turkmėnijos gyventojams dujos buvo tiekiamos už dyką. Rezultatas – žmonės niekuomet neišjungdavo dujinės viryklės, nes taip buvo pigiau, nei naudoti degtukus.

Kitas pavyzdys: Turkmėnijos gyventojams dujos buvo tiekiamos už dyką. Rezultatas – žmonės niekuomet neišjungdavo dujinės viryklės, nes taip buvo pigiau, nei naudoti degtukus (šių nebuvo duodama už dyką). Tai tik elementarūs pavyzdžiai. Atvejų, kai valdžios įsikišimas sumažino konkurenciją, padidino kainas, turėjo neigiamų padarinių ir t. t., yra devynios galybės. Kodėl tuomet pripažįstant rinkos trūkumus visiškai ignoruojami ar net neigiami valdžios trūkumai?

Ar šis nenuoseklumas nėra didžiausias pasaulyje interesų konfliktas? Kiekvieną dieną valdžia save pateikia kaip geresnę rinkos alternatyvą. Negi dabar imsi ir pripažinsi, jog alternatyva ne tik tobula, bet dar ir su trūkumais? Žiūrėk, žmonės pradės klausinėti, ar tikrai reikia, kad valdžia reguliuotų kiekvieną ekonominio gyvenimo žingsnį.

Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų