Kai žmogus įsitempęs ar pervargęs, naudojamas didesnis geležies atsargų kiekis.

Mažakraujystė – tyli, bet klastinga

Mažakraujystė – tyli, bet klastinga

Anemija yra pavojinga bet kurio amžiaus žmogui ir vargina net kas trečią. Ilgai besitęsianti mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų ir gerokai patrumpinti gyvenimą.

Mažakraujystės daugelis nelaiko labai rimta liga, o dažnai – netgi su ja susigyvena. Visgi šis negalavimas yra kur kas rimtesnis, nei gali pasirodyti.

Anemija laikoma būsena, kai žmogus ilgą laiką kenčia deguonies badą. Mūsų organizme sumažėjus eritrocitų ir juose esančio hemoglobino visi organai nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis ir mieguistumas.

Mažakraujystė – lyg uždelsto veikimo bomba. Iš pradžių jos artėjimo ilgai neparodo jokie ženklai. Kai ji įsisenėja, tuomet išryškėja tokie požymiai kaip plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, nuovargis, bendras silpnumas, susilpnėjęs imunitetas, atminties pablogėjimas, širdies skausmai, pagreitėjęs širdies darbas, dusulys, mėšlungis.

Anemija atsiranda dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė, kurią galima išgydyti laiku pradėjus vartoti reikiamus preparatus ir sureguliavus savo mitybos racioną.

Kaip ištiriama anemija?

Tik atlikus bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir geležies atsargų organizme (feritino) tyrimus, galima sužinoti, ar žmogus išvengė anemijos. Atlikti tyrimus ypač reikia vaikams, merginoms ir moterims, nėščiosioms, aktyviai sportuojantiems vyrams, vyresnio amžiaus žmonėms.

Bendras kraujo tyrimas (BKT) aiškiai parodo, ar jus užklupo anemija. Tačiau šis tyrimas gali parodyti tik jau įsisenėjusią mažakraujystę, kai organizmas pradeda vartoti savo geležies atsargas. Tuomet žmogus būna labai išsekęs, o jo gydymas ilgesnis ir brangesnis.

Labiausiai paplitusi yra geležies stokos anemija, todėl dažniausiai atliekami geležies kiekio kraujyje bei feritino – geležies atsargų organizme tyrimai.

Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje yra pakankamai geležies, reikalingos hemoglobino gamybai. Tačiau geležies kiekis per dieną labai svyruoja. Todėl dauguma gydytojų dar skiria ir feritino, arba geležies atsargų organizme, tyrimą.

Feritino tyrimas leidžia iš anksto įvertinti, ar žmogui gresia anemija. Jei feritino kiekis artėja prie žemiausios normos ribos, galime manyti, kad organizmo geležies atsargos jau senka. Tuomet reikia skubėti užkirsti kelią artėjančiai pavojingai būsenai.

Taip pat feritino kiekį naudinga stebėti gydant anemiją, kilusią dėl geležies stokos. Jei feritino kiekis didėja, tuomet galima teigti, kad gydymas yra efektyvus. O BKT sveikimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių.

Vien maistas nepadės

Gydytojų teigimu, Lietuvoje žmonės anemija serga daugiau nei Europoje ar Amerikoje, o visame pasaulyje dėl jos kenčia 30–50 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Tai nulemia blogesnė mityba bei socialinė aplinka.

Susirgimų geležies stokos anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jei tinkamai maitintumėmės.

Geriausiai pasisavinama raudonoje mėsoje esanti geležis (iki 30 proc.), todėl organizme trūkstant geležies rekomenduojama valgyti jautieną, veršieną arba galvijų kepenis. Taip pat racioną būtų naudinga papildyti žvėrienos patiekalais, ypač elniena ir stirniena. Daug geležies turi ir triušiena. Mažiau – paukštiena, žuvis.

Siekiant praturtinti organizmą geležimi, siūloma valgyti riešutus. Moliūgų sėklose taip pat gausu šio elemento. Jų labai naudinga duoti vaikams, sumalus barstyti ant košių ar kitų patiekalų, nes šios sėklos liaudies medicinoje naudojamos ir kaip antiparazitinė priemonė.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad riešutai ir sėklos yra labiausiai koncentruotas maisto pavidalas. Iš jų galime gauti įvairių maisto medžiagų, tačiau reikia saikingai vartoti.

Daug geležies turi burokėliai, kopūstai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, žalios spalvos lapinės daržovės, špinatai, dilgėlės, petražolės, avokadai. Termiškai apdorojant daržoves, svarbu jų nepervirti. Geriau jas troškinti, kepti arba virti garuose. Augaluose esančios geležies pasisavinimas yra mažesnis negu esančios mėsoje (iki 10 proc.), todėl daržoves reikėtų valgyti reguliariai.

Į racioną derėtų įtraukti ir avižas, grikius, spanguoles, dažniau krimsti obuolius, suvalgyti saujelę juodųjų serbentų, vyšnių ar kitų gamtos gėrybių.

Bolivinė balanda, ispaninis šalavijas, burnočiai savo maistine verte pranoksta mums įprastus produktus. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti ispaninį šalaviją, kuris turi tris kartus daugiau geležies nei špinatai.

Visgi kokybiškas maistas dar negarantuoja, kad jūsų organizme pakanka geležies atsargų. Jas naikina ir nervinė įtampa, todėl didėja rizika susirgti geležies stokos anemija. Streso kamuojamas žmogus jaučiasi sutrikęs, įsitempęs, apimtas nerimo. Tuo metu naudojamas didesnis geležies atsargų kiekis.

Todėl labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesivelti į buitinius ar darbo konfliktus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų