3dbondage.info

Medžiotojų vedlys iškeliavo anapilin (atnaujinta)

Medžiotojų vedlys iškeliavo anapilin (atnaujinta)

Eidamas 77-uosius metus netikėtai mirė ilgametis Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Panevėžio regiono medžioklės trofėjų ekspertas Petras Narbutas. Šiam darbui jis atidavė 40 metų.

P.Narbutas buvo optimistas, itin bendraujantis žmogus, labai mėgęs savo darbą ir mylėjęs gamtą. Bendradarbiai jį prisimena kaip visada besišypsantį, malonų žmogų.

„Kai apie jį pagalvoju, iš karto matau besišypsantį veidą. Niekada nesu jo matęs susiraukusio ar juo labiau pikto. Visą laiką šypsojosi taip, kad atrodė, jog gyvenimas yra džiaugsmas. Į jį žiūrint ir pačiam darydavosi gera“, – „Sekundei“ tvirtino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Anot jo, tai buvo žmogus, savo esybe traukęs tarsi magnetas, visą laiką buvo pasirengęs padėti kitiems. Pasak V. Jakšto, kartais kildavo įvairių diskusijų dėl su medžiokle susijusių priimtų įstatymų. P. Narbutas išsakydavo savo pastabas, su kuo nesutikdavo, tačiau tai darydavo kultūringai, geranoriškai, neužgauliai.

Daug metų vadovavęs draugijai, jis turėjo įgijęs didelį medžiotojų pasitikėjimą.

„Jeigu tokia didžiulė ginkluotų žmonių armija tiek daug metų perrinkdavo savo vedliu, savo lyderiu, vadinasi, buvo autoritetas, savo srities superekspertas. Medžiotojai susivienydavo, jį palaikydavo. Manau, tai parodo žmogaus charakterį“, – apgailestavo, kad neliko tokios šviesios asmenybės, V. Jakštas.

Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas Rimantas Visockis taip pat daug metų pažinojo P. Narbutą. Apie jo mirtį klebonas sužinojo iš velionio sūnaus ir sako net krūptelėjęs nuo tokios liūdnos žinios.

„Visą laiką maloniai bendravome. Žmogus buvo visiems atviras, prieinamas, tikrai paprastas, geras, šaunus. Buvo gamtos mylėtojas, mylėjo žmones ir jie jį mylėjo“, – „Sekundei“ teigė R. Visockis.

Klebono teigimu, maždaug prieš dvylika metų atvykęs į Miežiškių kraštą, P. Narbutui pasiūlęs švęsti Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dieną. Tokių švenčių kartu surengta kone dešimt.

„Su didžiausiu malonumu sutiko. Būtinai, sako: juk viskas iš Dievo ir reikia Dievui padėkoti“, – dalijosi prisiminimais R. Visockis.

P. Narbutas klebonui dovanojo šv. Huberto paveikslą. Vėliau buvo pagamintos sumažintos jo kopijos ir tie paveikslėliai su malda kitoje pusėje buvo dalijami medžiotojams.

Netikėta žinia

Žinia apie ilgamečio bendraminčio ir bičiulio mirtį sukrėtė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotoją medžioklei Eugenijų Tijušą.

„Jo išėjimo aplinkybės tokios savotiškos. Žmogus buvo pasinėręs į tradicinės, kas dveji metai vykstančios Panevėžio apskrities medžioklės trofėjų parodos organizavimą. Dar pirmadienį teko su juo bendrauti, kaip tik šį penktadienį turėjo būti trofėjų vertinimas, deja, dabar bus laidotuvės. Liūdna. Su Petru teko bendrauti ir dirbti daugybę metų. Antradienio ryto žinia šokiravo, ypač, kai dar išvakarėse su juo šnekėjausi. Juk nebuvo ligonis. Pačiame darbų sūkuryje ir staiga… į geresnius medžioklės plotus pasuko. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų, ypač Aukštaitijos regiono, medžiotojų bendruomenė prarado labai aktyvų ir daug gražių darbų nuveikusį žmogų“, – sunkiai žodžius rinko E. Tijušas.

Jo teigimu, prisiminimai apie P. Narbutą labai malonūs ir šviesūs. Tai buvo vienas medžiotojų organizacijų lyderių Panevėžyje. Taip pat nemažai nusipelnęs respublikinei Medžiotojų ir žvejų draugijai.

„Nepaisant savo garbaus amžiaus, Petras buvo labai aktyvus savo srityje, jau nekalbu apie jaunystės metus. Jis buvo vienas tų, kurie jungė, vienijo ir įvairiomis iniciatyvomis sugebėdavo sukviesti visos apskrities medžiotojus“, – sakė E. Tijušas.

Tai buvo aukštos kvalifikacijos medžioklės specialistas, aukščiausios kategorijos medžioklės trofėjų ekspertas, daug nuveikęs rengdamas medžiotojus.

„Buvo sukaupęs didelę patirtį, kompetenciją, mokantis bendrauti. Jis turėjo labai gerą humoro jausmą, kas medžiotojų kompanijose yra be galo vertinama“, – teigė E. Tijušas.

Neteko mokytojo

Tokio vadovo trūks ir medžiotojams. Medžiotojų klubo „Lėvuo“ narys ir buvęs ilgametis vadovas Zigmantas Babilas sako, kad P. Narbutas buvo jo mokytojas, atskleidė medžioklės niuansus, patardavo, kaip vadovauti būreliui.

„Daug patirties įgavau su juo bendraudamas. Jis mane daug ko išmokė ir kaip klubo pirmininką, ir kaip medžiotoją“, – Z. Babilas apgailestauja netekęs mokytojo.

Z. Babilo tvirtinimu, tai buvo puikus medžioklės žinovas, turėjęs didžiulę patirtį. Draugijai vadovaudamas daug metų, jis su visais rasdavo bendrą kalbą. Be to, turėjo puikų humoro jausmą. Upytės medžiotojų būrelio vadovas Kazys Diržys ilgametį draugijos vadovą taip pat mini geru žodžiu.

„Malonus žmogus buvo. Kai reikėjo, buvo jautrus, kai reikėjo – griežtokas“, – kolegą apibūdino jis. Atsisveikinimas su velioniu vyks ketvirtadienį nuo 10 val. „Grauduvos“ laidojimo rūmuose. Laidotuvės planuojamos penktadienį 12 val.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija P. Narbuto pagerbimą medžiotojams siūlo įprasminti medžioklės atributika, medžiotojų apranga, gedulinga eglės šakele, perrišta juodu kaspinu.

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų