3dbondage.info
Fermos kaimo gyventojai ne kasdien gali įeiti į savo rūsius, o į daržus jau seniai nebeįkelia kojos. V. Bulaičio nuotr.

Skęstantys raguviškiai kaltina kaimynus

Skęstantys raguviškiai kaltina kaimynus

 

Raguvos žmonės tokio potvynio dar nėra matę. Išsiliejus Nevėžiui, Panevėžio rajono miestelį tarsi Rusnės salą semia vanduo. Po vandeniu atsidūrę daržai, plaukia arčiausiai upės esančio daugiabučio rūsiai, o vietos ūkininkai dėl apsemtų kelių ir laukų skaičiuoja nenukūlę apie 20 proc. derliaus.

Raguviškiai dėl nelaimės kaltina rajono Savivaldybę, nedrįstančią išardyti Miežiškiuose žmonių Nevėžio upėje savavališkai įrengtos užtvankos. Rajono valdžia įrodinėja slėnyje įsikūrusią Raguvą skęstant dėl gausaus lietaus, bet ne dėl užtvankos.

Sinoptikų pranešimus apie nesiliausiantį lietų raguviškiai seka su baime. Raguvą ir Fermos kaimą skiriantis Nevėžis liejasi iš krantų taip, kaip dar nėra buvę per 26-erius metus. Fermos kaimo, Vilniaus g. 18-os butų namo gyventojai ne kasdien gali įeiti į savo rūsius, o į daržus jau seniai nebeįkelia kojos.

Bėdos dėl potvynio prasidėjo jau rugpjūčio pabaigoje. Po stiprios liūties savaitgalį išsiliejus Nevėžiui patvino daržai, namo rūsį vanduo apsėmė 30 cm, upė grėsmingai priartėjo prie paties daugiabučio – nuo vandens iki namo sienos bebuvo likę vos 15 m.

„Patvino žaibiškai. Vakare rūsyje vandens dar buvo vos vos, o ryte – jau iki kelių“, – „Sekundei“ pasakojo Vilniaus g. 2A namo gyventoja Marija Vaičiulienė.

Po savaitės vanduo atslūgo, bet netrukus palijus rūsyje vėl pakilo 15–20 cm. Per pastarąsias tris savaites žmonės pergyveno jau du tokius potvynius. Nors vanduo šiuo metu atslūgęs, tačiau jo pėdsakai akivaizdūs: šlapios ne tik rūsio grindys, bet ir sienos.

O daržai iki šiol tebėra apsemti. Gyventojai pasakoja, jog vieni bulves iš vandens graibę šakėmis, kiti numojo ranka – į paskendusius daržus nekelia kojos.

J. Žalga nuogąstauja, kad jei Nevėžis šįmet užšaltų taip ir neatslūgęs, pavasarį ledonešis nuneštų ir vos už kelių šimtų metrų nuo upės stovintį daugiabutį.

„Čia gyvenam 26-erius metus ir tokių potvynių nėra buvę. Vienintelį kartą, 2000-ųjų pavasarį per didžiulį ledonešį tris dienas per daržus vanduo plaukė, bet po trijų dienų ir nuseko. Nevėžis ne kartą yra buvęs pilnas, bet iki šių metų dar nebuvo išsiliejęs iš krantų“, – tvirtino M. Vaičiulienė.

Žmonės nuogąstauja, kad dažni potvyniai pakenks tik 1991-aisiais statytam daugiabučiui: nuo didžiulės drėgmės ne tik į butus gali įsimesti pelėsis, bet išklypti pamatas, skilti namo sienos.

Derlius liko laukuose

Šiųmetis potvynis, semiantis Raguvą, nuostolių atnešė vietos ūkininkams. Nors tokiu laiku derlius jau turėtų būti ne tik nuimtas, bet ir nauja kultūra laukai užsėti, pasėliai greta Nevėžio tebėra nekulti – vienur vanduo apsėmęs laukus, kitur – į juos vedančius kelius.

Rapsus, kviečius, žirnius auginantis ūkininkas Egidijus Šikšna dėl potvynio skaičiuoja negalėjęs nuimti apie 20 proc. derliaus.

Anot jo, upė pradėjusi tvinti iš karto po Žolinės, o vandens daugiau, nei būna pavasarį.

„Ne tik aš, bet turbūt ir mano tėvukas tokio potvynio neprisimena“, – „Sekundei“ teigė ūkininkas.

Per 30 ha javų liko nenukūlęs ir 350 ha žemės dirbantis Valdas Vaičiulis. Ūkininkas pasakoja per javapjūtę negalėjęs prie pasėlių nė privažiuoti – išsiliejęs Nevėžis apsėmė kelius taip, kad jų nebuvo matyti nė žymės.

„Per 20 ūkininkavimo metų nėra taip buvę“, – tvirtino V. Vaičiulis.

Nors šiuo metu vanduo nuo pravažiavimų atslūgęs, laiku nenukulti javai jau nebeatitinka kokybės reikalavimų ir neberealizuotini. V. Vaičiuliui beliko nenuimtą derlių sulėkščiuoti ir aparti.

Nuo Raguvos link Levaniškio Anykščių rajone javų laukuose ir dabar matyti tyvuliuojantys ežerai su vandens paukščių pulkais.

„Tuoj bus kaip Ventės rage“, – ironizuoja po apsemtas apylinkes žurnalistus pavėžėti pasisiūlęs V. Vaičiulis.

Vanduo Raguvą semia ir nuo Panevėžio pusės. Prie Nevėžio upės matyti nenukultų rapsų laukai. Pasak ūkininko, tik nesuprantantiems jie iš tolo atrodo gražūs – per suvešėjusius rapsus nematyti po jais tyvuliuojančio vandens.

Baiminasi stichinės nelaimės

Kad Nevėžyje vandens lygis kyla, raguviškiai tvirtina atkreipę dėmesį jau prieš porą trejetą metų. Pasak M. Vaičiulienės, įtarimų kėlė, jog net per sausras, kai ilgai nepalijus džiūdavo daržai, upėje vanduo laikydavosi ties tuo pačiu laipteliu.

Kai prieš keletą savaičių gausiau palijus iš krantų išsiliejęs Nevėžis ėmė grasinti ir namams, žmonės puolė ieškoti pagalbos.

Vilniaus g. 2A namo pirmininkas Juozas Žalga suskubo skambinti visiems, kam įmanoma: Raguvos seniūnui, rajono vicemerui.

Galiausiai pirmininkas paskambino ir pačiam merui Povilui Žaguniui. Rajono vadovas paaiškino, esą dėl potvynio Raguvoje kalta nevalyta, žolynais apaugusi Nevėžio vaga.

Vandeniui neslūgstant, pirmininkas toliau beldėsi į rajono valdžios duris.

Išgirdęs, kad rugsėjo 1-ąją į miestelio gimnaziją mokinių pasveikinti atvyksta meras, J. Žalga irgi nukulniavo į šventę. Bet, anot jo, su P. Žaguniu pavyko vos keliais žodžiais persimesti.

„Meras tvirtino, kad dėl potvynio kaltas gausus lietus ir suvešėjusi upės augmenija. Taip daugiau ir nespėjom pakalbėti. Nepaskyrė man laiko po šventės, o prie mūsų skęstančio namo iki šios dienos nei meras, nei kas kitas iš Savivaldybės nebuvo atvažiavę“, – piktinosi pirmininkas.

Baisiausia, anot jo, kad sinoptikai prognozuoja itin lietingą rudenį, o tai reiškia gresiantį dar vieną potvynį.

„Iki šiol Nevėžis užšaldavo nusekęs, bet ir tai pavasarį iki pat krantų patvindavo. Jei šįmet užšaltų toks pakilęs, kas čia dėsis pavasarį? Ledonešis ir mūsų daugiabutį nuneš“, – nuogąstauja J. Žalga.

Supyko ant miežiškiečių

Nepatikėję mero paaiškinimu, raguviškiai susirūpino patys aiškintis, kodėl Nevėžis po kiekvieno lietaus grėsmingai išsilieja iš krantų.

„Pradžioje dar kreipėmės į Savivaldybę įtardami, kad gal bebrai mus taip užtvindė, bet atsirado ten žmonių, tiesiai šviesiai pasakiusių: čia ne keturkojų, o dvikojų bebrų darbas“, – pamena M. Vaičiulienė.

Nuo potvynių nukentėję raguviškiai tapo savotiškais detektyvais: perėjo visą 15 km Nevėžio vagą nuo pat Raguvos iki Miežiškių užtvankos. Toje atkarpoje aptiko keletą krioklių, bet nė vienas jų vandens nesulaikė. Savo bėdos priežastį žmonės mano aptikę Miežiškiuose, kur užtvankoje vandens lygis skyrėsi, pasak M. Vaičiulienės, bent 1,5 metro.

„Už Miežiškių Panevėžio link Nevėžis teka jau normalia vaga. Miežiškiams irgi gerai – jie patys aukščiau, upės krantai čia irgi aukšti, užtvenktas vanduo per juos nesiveržia. O mes gyvename lomoje ir menkiausias Nevėžio vandens pakilimas Raguvą tvindo“, – mano J. Žalga.

Raguviškiai sutinka, kad vandens lygis upėje pakilęs ir dėl gausių kritulių, tačiau įsitikinę, jog didžiąja dalimi dėl jų bėdos kalti užtvanką savavališkai susirentę miežiškiečiai.

„Kol neišardys užtvankos Miežiškiuose, potvyniai nesiliaus. Dėl miežiškiečių dviejų mėnesių malonumo pasimaudyti Raguva skęsta“, – piktinosi M. Vaičiulienė.

Raguviškiai pareikalavo Savivaldybės išardyti užtvanką. Tačiau nuvažiavę patikrinti išvydo tik nuimtą viršutinę lentą.

„Vietoje būdamas paskambinau vicemerui. Aiškina, kad užtvanka išardyta. Sakau, ką jūs meluojate. Pats čia stoviu. Tiek išardyta, kad iš 1,50 m vos 20 cm tesumažinta“, – tvirtino J. Žalga.

Užtvankos statytojų neįveikė

Nevėžio upėje keli gelžbetoniniai slenksčiai pastatyti apie 1962 metus. Sovietmečiu Panevėžio pramonės įmonėms pritrūkus vandens, nuspręsta Kavarske užtvenkti Šventosios upę ir ant užtvankos pastačius siurblinę pumpuoti vandenį į Nevėžį.

Ši upė ir jos intakai ypač nusekdavo vasarą. 1962 metais Nevėžio nuotėkiui padidinti buvo įrengtas Kavarsko tvenkinys. Iškastu kanalu į Nevėžį tekėjo vanduo.

Maždaug iki 2000-ųjų veikė vandens kėlimo stotis, Nevėžio upėje laikėsi normalus vandens lygis.

Po nepriklausomybės atgavimo siurblinė Kavarske veikė tik per sausras, o paskui ir visai nustojo veikusi. Vandens lygis Nevėžio upėje ėmė mažėti.

Miežiškiečiai tuomet rado išeitį – kad upė būtų gilesnė ir joje galėtų maudytis, spjovę į įstatymus tarp gelžbetoninių slenksčių Nevėžyje surentė užtvanką.

Prieš porą metų Miežiškiuose kilo didžiulis skandalas, kai vieną dieną jų seniūnas Albinas Jacevičius į per miestelį tekančio Nevėžio paupį atvarė traktorių ir išgriovė savavališkai pastatytą užtvanką.

Kitą rytą prie upės atėję miežiškiečiai nustėro – vanduo buvo nuslūgęs daugiau nei per metrą: nei meškerės įmesi, nei nusimaudysi. Ir taip visoje pakrantėje: į vieną ir kitą pusę nuo garsiojo Miežiškių Angelų slėnio.

Ir nors seniūną palaikė Panevėžio rajono savivaldybė, o jos ekologai piktinosi miežiškiečių trumparegiškumu tvirtindami, esą gyventojams teks susitaikyti, jog nebeturės užtvankos ir kad dėl šios kentėjusi vandens fauna, visgi seniūnija kovą su nelegaliais statytojais pralaimėjo – jaunimas užtvanką vėl surentė.

Kaltina tik gamtą

Ir nors dabar užtvanką išgriauti reikalauja skęstantys raguviškiai, ir seniūnija, ir rajono Savivaldybė bando ją Miežiškiams išsaugoti.

„Kuo čia dėta užtvanka ir Raguvos bėdos? Nereikia pamiršti, koks šįmet ruduo. Visi laukai pilni vandens. Kur jam dingti?“ – teigė Miežiškių seniūnas A. Jacevičius.

Nors rūsį 30 cm sėmęs vanduo kol kas atslūgęs, jo pėdsakai akivaizdūs: šlapios ne tik grindys, bet ir permirkusios sienos. V.Bulaičio nuotr.

Rajono meras P. Žagunis irgi tvirtina, kad išardyta užtvanka neišgelbėtų raguviškių nei laukų, nei namų. Mero teigimu, dėl Raguvos bėdų kalta tik gamta, o į laukus neįvažiuoja ne tik Raguvos ūkininkai – Panevėžio rajone dėl liūčių liko nenukultų daugiau nei 30 proc. pasėlių.

„Aš esu inžinierius hidrotechnikas. Nevėžio nuolydis yra 2 km, o nuo Raguvos iki Miežiškių 15 km. Jei išardytume Miežiškiuose užtvanką, poveikis jaustųsi tik kiek daugiau nei kilometrą, o toliau vandens lygis Nevėžyje liktų toks pat. Lietūs pliaupia, o žmonės nori, kad vandens būtų maža. Kaip sumažinti upės lygį, jei per parą prilyja 46 mm, o mėnesio norma yra 60 mm?“ – sako P. Žagunis.

Anot jo, Panevėžio rajone skęsta ir Ramygalos, Vadoklių seniūnijos.

Po vandenį tvirtina braidantis ir Ramygaloje gyvenantis vicemeras Antanas Pocius.

„Mano kiemas ir dabar po vandeniu. Ką turėčiau daryti? Taigi lyja. Rūsio neturiu. Žinojau, kokioj vietoj namas stovės, tai rūsio ir nerengiau, kad problemų nebūtų“, – pripažino A. Pocius.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų